sunešti

sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn 1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20. | refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susìnešė iš girios Rm. ║ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susìnešas į pringį Krš. 2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui valì lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ. ║ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš. 3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp. ║ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš. 4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susìnešė vėl atgal Bgs. 5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų: ^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv. | refl. Slk: Pagyveno artì, tai ir susìnešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susìnešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susìnešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susìnešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susìnešė Srv. 6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susìneša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susìneša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susìnešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir. | Visa soda susìnešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up. 7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv. | refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susìnešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt. | Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti ..., ir žiedelius susikrauti? DvD111. 8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž. 9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl. 10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P. 11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.

◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.

liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.

\ nešti; antnešti; apnešti; atnešti; paatnešti; papaatsinešti; danešti; įnešti; išnešti; paišnešti; nunešti; panunešti; panešti; parnešti; paparsinešti; pernešti; piesinešti; pranešti; prinešti; raznešti; sunešti; pasunešti; užnešti